Automobilių detalių vagystės yra problema – galvomis linksi ir policija, ir gyventojai, ir jų transportą draudžiančios įmonės. Pastarųjų asociacija suskaičiavo, kokių markių automobilius dažniausiai vogė pernai, kokią žalą patyrė vairuotojai ir kiek pinigų jiems buvo sumokėta.
Daugiausiai vagia BMW dalis
Lietuvos draudikų asociacijos duomenys rodo, kad pernai, lyginant su 2016-aisiais, automobilių detalių vagysčių mažėjo. 2016-aisiais vagysčių atvejų fiksuota daugiau 3,1 tūkst., o 2017-aisiais – 2,6 tūkst.
Tiesa, tai yra asociacijai priklausančių draudimo įmonių duomenys.
Jie rodo, kad pernai dažniausiai vagišiai švarino BMW markės automobilius. Antroje vietoje – Volkswagen, trečioje – Mercedes-Benz.
2016-aisiais „nesėkmingiausių“ markių trejetukas buvo: BMW, Volkswagen, Toyota.
Taip pat galima pastebėti, kad vagys pradėjo bodėtis Toyota automobilių. Dar užpernai į trejetuką patekusi automobilių markė pernai nukrito į sąrašo apačią.
Išmokėtos sumos augo
Nors vagysčių atvejų mažėjo, draudikai savo klientams išmokėjo kur kas didesnes sumas. 2016-aisiais išmokėta suma siekė maždaug 3,13 mln. eurų, o pernai – net 3,66 mln.
Daugiausiai pinigų ir pernai, ir užpernai išmokėta BMW automobiliųsavininkams. Toliau sąraše rikiuojasi Volkswagen ir Mercedes-Benz.
Labiausiai, bene 300 tūkst. eurų, didėjo išmokos BMW, Audi ir Volvo savininkams. Toyota automobilių savininkams išmokėta daugiau nei dvigubai mažesnė suma.
Vidutiniškai daugiausiai žalos patyrė BMW vairuotojai
Nagrinėjant vidutinio žalos dydžio lentelę staigmenų nelieka. Vidutiniškai daugiausiai pinigų sumokėta BMW savininkams. Vidutinė žala šios markės automobilių vairuotojams 2016-aisiais siekė 1,16 tūkst. eurų, o pernai šis skaičius išaugo iki 2066 Eur.
2017-aisiais Volkswagen automobilių savininkai vidutiniškai patyrė žalos už 1,5 tūkst. eurų, Mercedes-Benz – už 1,2 tūkst.
Tiesa, užpernai vidutiniškai daugiausiai nukentėjo Volkswagen vairuotojai. Toliau sąraše rikiavosi BMW ir Mercedes-Benz.
Keičiasi vagių įpročiai
Draudikų asociacijos statistikoje galima įžvelgti paradoksą: vagysčių skaičius mažėja, tačiau žalos didėja. Asociacijos vadovas Andrius Romanovskis sako, kad taip nutinka dėl besikeičiančių vagių įpročių: jie vagia brangesnes detales. Esą rizikuoti dėl pigių detalių tiesiog neapsimoka.
„Policija pati sako, kad vagysčių skaičius mažėja. Bet, jeigu mažėja vagysčių skaičius, nereiškia, kad žmonės patiria mažesnį nuostolį. Orientuojamasi į brangesnius dalykus: multimedijos, kitos brangesnės detalės... Visi kalba apie veidrodėlius, bet jų kaina taip pat priklauso nuo markės – gali skirtis ir keturis kartus“, – kalba pašnekovas.
Tačiau gamintojai taip pat nesnaudžia ir kuria dizainus, apsunkinančius vagių dalią. Kaip pavyzdį A. Romanovskis mini Porsche automobilius – esą anksčiau buvo galima labai paprastai išimti priekines lempas, tačiau pasikeitus automobilių dizainui tai tapo bemaž neįmanoma.
Volkswagen taip pat pritaikė tam tikrus sprendinius, kurie apsunkino galimybę išlupti automobilio multimediją, sako draudikų atstovas.
Taip pat, kalba A. Romanovskis, kai kurių markių automobiliai apvagiami rečiau dėl besikeičiančios situacijos juodojoje rinkoje.
„Paklausa formuoja pasiūlą. Yra dviejų rūšių pasiūla: legali ir nelegali. Jeigu yra legalios detalės pas oficialius markių atstovus, tačiau jos yra labai brangios, vagys tuo naudojasi. Jeigu gamintojai bando mažinti kainą, tada vagiams nebeapsimoka vogti.
Jeigu oficialus pardavėjas rinkai pasiūlo legalią prekę, kuri yra patrauklesnė – ją pirks. Tačiau jeigu legalių ir nelegalių kainos skiriasi 4–5 kartus, vagys tai pajaučia“, – aiškina pašnekovas.
Kaip vagystės veikia kainas?
Anot A. Romanovskio, draudikas, vertindamas draudimo įmokos dydį, didelį dėmesį skiria tikimybės, kad gali atsirasti žala, prognozavimui.
Paprastai tariant, kuo didesnė tikimybė, kad automobilis bus sudaužytas ar apvogtas, tuo didesnė nustatoma draudimo įmoka.
„Draudikas, vertindamas draudimo įmoką, labai didelį dėmesį skiria rizikos vertinimui arba, kitaip tariant, tikimybės, kad žala gali atsirasti, prognozavimui. Kliento rizikingumą apsprendžia tiek ankstesnė jo žalų istorija, tiek ir dabartinė situacija.
Iš patirties žinome, kad kai kurie automobiliai niekada nesudomins ilgapirščių, todėl tokiais atvejais draudikas net nevertina vagystės kaip rizikos. Pavyzdžiui, aš vairuoju SAAB automobilį, kurio detalių vagystės tikimybė yra beveik lygi nuliui. Kita vertus, yra automobiliai, kurie yra vagių „prioritetų“ topuose, per metus nukenčiantys ne po vieną kartą. Visi šie faktoriai ir sugula į galutinę KASCO draudimo kainą“, – sako draudikų atstovas.
Dėl šios priežasties apdrausti tam tikrų markių automobilius kainuoja daugiau nei likusių.
Džiaugiasi atvejų mažėjimu
Policijos statistika taip pat rodo, kad automobilių detalių vagysčių atvejų, lyginant su užpernai, sumažėjo.
„Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, 2017 m., lyginant su 2016 m., vagysčių iš (nuo) transporto priemonių sumažėjo 13 proc., autodalių vagysčių sumažėjo 18 proc. Tiek automobilių, tiek autodalių vagysčių mažėjimas stebimas visose šalies apskrityse“, – aiškina policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.
Taip pat neseniai jis DELFI komentavo, kad policija nuolat stengiasi prisitaikyti prie besikeičiančio vagių portreto.
„Atitinkamas dėmesys skiriamas ir vagystėms iš (nuo) automobilių: sistemiškai vykdoma šios rūšies nusikalstamų veikų nusikalstamumo sisteminė analizė. Atliekama detali tokių nusikalstamų veikų analizė (pvz. identifikuojami pakartotinumo, sistemiškumo atvejai) siekiant pagerinti šių veikų atskleidimą ir identifikuoti priežastis, dėl kurių tokių veikų daugėja“, – yra sakęs L. Pernavas.
Taip pat daug dėmesio skiriama ne tik vagių paieškai, bet ir prevencijai.
„Ypač didelis dėmesys skiriamas prevencijai, siekiant užkirsti kelią tokių nusikalstamų veikų darymui. Pavyzdžiui, didinamas patruliuojamų ekipažų skaičius vietovėse, kuriose tokio pobūdžio nusikalstamos veikos įvykdomos dažniausiai“, – aiškino generalinis komisaras.
Lrt.lt
